Viduriavimas – dažna mažų vaikų bėda, kurios tikimybė vasarą daug didesnė, nes karštyje suaktyvėja kenksmingi mikroorganizmai, o maisto produktai greitai genda. Užtenka vaikui iškyloje pagriebti neplautomis rankomis sumuštinį arba suvalgyti karštyje suspėjusį apgesti maisto produktą.
Atostogaujant užsienio kurorte gali netikėtai užklupti vadinamasis keliautojų viduriavimas. Tai ūmi infekcija, kurios viena iš priežasčių aklimatizacijos periodu laikinai susilpnėjęs vaiko imunitetas, o jam turi reikšmės dar ir stresas, ir nuovargis. Didžiausią pavojų žarnynui kelia termiškai neapdoroti maisto produktai ir užterštas vanduo.
Tėveliai turėtų žinoti, kaip apsaugoti vaiką nuo šių bėdų, o jeigu vis dėlto nepasisekė, svarbu būti pasirengusiems padėti mažyliui, kad nemalonūs negalavimai greičiau baigtųsi.
Kas sukelia viduriavimą kelionėje?
Virškinamojo trakto veiklą sutrikdo kitoks, negu įprasta, maistas, nes pasikeitus mitybai sutrinka žarnyne esančių bakterijų – naudingųjų ir žalingųjų – pusiausvyra. Virškinamajame trakte įsivyrauja svetimos, neįprastos bakterijos, tarp kurių dažnai yra ir sukeliančių ūmias žarnyno ligas.
Didžiąją dalį keliautojų infekcinių viduriavimų sukelia E. coli genties bakterijos, išskiriančios enterotoksinus. Šios bakterijos į organizmą patenka per užkrėstus maisto produktus ir vandenį. Suvalgius netinkamai pagamintų kiaušinių arba paukštienos, jautienos, kiaulienos, išgėrus užteršto pieno, į virškinamąjį traktą gali patekti salmoneliozę sukeliančios bakterijos, o jos yra plonosios žarnos uždegimo priežastis. Per nešvarias rankas ir užterštus maisto produktus galima užsikrėsti dizenterija (šigelioze), kurią sukelia šigelių genties bakterijos.
Rečiau viduriavimą kelionėje sukelia virusai – norovirusai ir gerai tėveliams pažįstami rotavirusai. Virusai perduodami ir per orą – bendraujant su užsikrėtusiu žmogumi. Rotavirusu vaikas gali užsikrėsti per žaislus, indus, drabužius, maistą. Šios infekcijos sukėlėjai ilgai išlieka aplinkoje, todėl apsisaugoti nuo jų sunku.
Didžiausias infekcijų pavojus kelionėje tyko kūdikių ir mažų vaikų, kurie ir namuose pamiršta higienos taisykles, be to, mėgsta viską čiupinėti ir kišti pirštukus į burną. Vaikai dažnai užsikrečia per nešvarias rankas, neplautus vaisius ir daržoves, nešviežius arba menkai iškeptus ar išvirtus mėsos patiekalus. Žarnyno problemų jiems dažnai atsiranda po maudynių upėje ar jūroje, nešvariam vandeniui patekus į vaiko burnytę.
Negalavimo požymiai
Keliautojų viduriavimu susirgęs vaikas tuštinasi daugiau nei 3 kartus per parą. Kūdikiai įprastai tuštinasi dažniau ir jiems keliautojų viduriavimą galima įtarti, kai jie tai ima daryti gerokai dažniau negu paprastai. Toks nemalonumas trunka maždaug 3 – 4 dienas, nors gali tęstis ilgiau nei savaitę.
Kartu su viduriavimu vaikui gali pakilti temperatūra, skaudėti pilvuką, jis gali vemti, pasidaryti neramus arba atvirkščiai – apatiškas. Vaikų išmatose kartais būna kraujo priemaišų. Viduriavimas prasideda staiga ir nebūtinai išvykoje į svečią šalį – infekcija gali užpulti tik grįžus į namus.
Pagalba viduriuojančiam vaikui
Didžiausias viduriavimo pavojus mažam vaikui – dehidratacija, nes viduriuojant netenkama daug vandens, o su juo ir organizmui itin svarbių mineralinių medžiagų. Kuo vaikas mažesnis, tuo greičiau netenka skysčių. Dehidratacijos kamuojamas mažylis jaučia troškulį, o esant vidutinei dehidratacijai, mažiau šlapinasi, gali būti silpnas ir vangus. Netekus gana daug skysčių sumažėja arterinis kraujo spaudimas ir vaikas gali apalpti, gali sutrikti kraujotaka inkstuose, galvos smegenyse.
Pagrindinė užduotis gydant viduriuojantį vaiką – atkurti skysčių kiekį, todėl svarbu užtektinai gerti – nedideliais kiekiais ir dažnai. Galite duoti ir arbatos arba kompoto. Jeigu mažylis visiškai atsisako gerti ir yra mieguistas, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Kovoti su viduriavimu padeda enterosorbentai ir probiotikai. Enterosorbentai sugeria ir pašalina iš organizmo virusus, bakterijas, toksinus ir žarnyno dujas.
Esant ir bakteriniam, ir virusiniam viduriavimui, būtina atkurti pažeistą žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, todėl patariama vartoti probiotikus. Probiotikai – gerųjų bakterijų preparatai, padedantys atkurti naudingų bakterijų kiekį žarnyne. Šie preparatai palengvina vaiko būklę ir sutrumpina viduriavimo trukmę. Gerosios bakterijos naudingos virškinimui ir mažina pilvo pūtimą.
Kada reikia gydytojo?
Medikų pagalba būtina, kai vaiko būklė stipriai blogėja. Gydytojo reikia su krauju viduriuojančiam, dažnai vemiančiam vaikui, jeigu pakilo aukšta temperatūra, kai liga tęsiasi ilgiau nei 3 paras. Taip pat nedelskite atsiradus stipriems dehidratacijos požymiams: sumažėjus šlapimo kiekiui, dingus ašaroms, išsausėjus lūpoms ir burnos gleivinei, atšalus rankoms.
Kaip apsisaugoti?
Išvengti daugelio žarnyno infekcijų padeda tinkama higiena. Įpratinkite vaiką plauti rankas grįžus iš lauko, pažaidus su naminiu gyvūnėliu, išėjus iš tualeto.
Ilsėdamiesi svetur atidžiai rinkitės maistą viešojo maitinimo įstaigose. Vaisius ir daržoves kruopščiai nuplaukite tekančiu vandeniu. Geriau neduoti vaikui vaisių, nuo kurių negalite nulupti odelės, taip pat – menkai apkeptos ar apvirtos mėsos. Pavojų gali kelti nepasterizuoto pieno produktai: ledai, minkštieji sūriai (mocarela, feta, ir kt), konditerijos gaminiai su kremu. Visada pasitikslinkite produktų galiojimo laiką ir laikykite juos šaldytuve. Iškylaudami pasiimkite šaltkrepšį.
Svečioje šalyje venkite gėrimų su ledo kubeliais – jie gali būti sušaldyti iš nevirinto vandens. Svetur nepatariama gerti vandens iš čiaupo, nes nesame tikri, kad jis nėra chemiškai apdorotas arba neužterštas bakterijomis. Tinkamas vanduo tik iš sandariai uždaryto butelio.
Verta pasiruošti iš anksto
Jeigu kelionės metu viduriavimo išvengti nepavyks, patirsite mažesnį stresą, kai priemonės nuo šio negalavimo bus po ranka. Kelionės vaistinėlėje turėkite koncentratų geriamiesiems druskų tirpalams, taip pat – absorbentų, padedančių greičiau atsikratyti užkrato, ir probiotikų preparatą.
Planuojant ilsėtis svečioje šalyje patariama žarnyną ruošti iš anksto ir prieš kelias savaites iki išvykos pastiprinti jo mikroflorą probiotikais. Kai organizme užteks naudingųjų bakterijų, jame negalės įsivyrauti žalingosios, kurios dažnai ir sukelia viduriavimą.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
